Balearų salos

Maždaug 2,5% Ispanijos teritorijos užima salos. Balearų salos (Islas Baleares) išsidėsčiusios Viduržemio jūroje. Salos nuo Ispanijos krantų nutolusios nuo 93 iki 252 km. Balearų salyną sudaro 5 didelės salos ir daugybė mažų salelių. Didžiausia sala Maljorka (Mallorca)- užima 3640 km2, du trečdalius archipelago.

Prmieji gyventojai saloje įsikūrė daugiau kaip preiš 5 tūkst. metų. Po to užkariautojai keitė vieni kitus, pagaliau 1229 m. Katalonijos-Aragono karūnos karalius Žaumė I išvarė iš salų arabus. Nepriklausoma Maljorkos karalystė gyvavo 1261-1349 m. 1349 m. ji prijungta prie Ispanijos. Puikus klimatas ir gamta sutraukdavo daug keliautojų. 1838-1839 m. žiemą čia praleido Šopenas (Chopin) ir Žorž Sand (George Sand).Abu menininkai gyveno Valdemoso slėnyje (16 km nuo Pamos) įsikūrusiame kartuziečių vienuolyne. Maljorkoje ne vienerius metus praleido anglų poetas Robertas Greivsas (Graves), ispanų dailininkas Chuanas Miro, Nobelio premijos laureatas Kamilas Chose Sela ir kt.

Palna de Maljorka- Balearų autonominės srities sostinė. Čarteriniais lėktuvų reisais čia kasmet atvyksta apie 4 mln.turistų, iš Barselonos galima plaukti laivais. Visose salose po neaukštus kalnus mėgstama važinėti dviračiais. Mėgiami pėsčiųjų takai aiškiai pažymėti, ypač Maljorkos kalnuose, kur viršūnės siekia pusantro kilometro. Na, o didžiausias gamyos lobis- saulėti paplūdimiai, šilta jūra ir puikūs viešbučiai.

Palmoje daug praeities paminklų, keli įdomū muziejai. Senamiestyje gotikos pastatai, tarp jų viena didžiausių Ispanijos katedrų. Ji XIV a. pradėta statyti musulmonų mečetės vietoje. Pagrindinis fasadas rekonstruotas XIX a. Karališkosios koplyčios metalo plastikos baldakimą sukūrė A.Gaudis (1912 m.). Katedra nepaprastai didelė (ilgis 121 m, plotis 55 m, aukštis- 44). Netoli katedros seniausia (XIII-XV a.) Maljorkos gotikinė šventovė- Šv. Eulalijos bažnyčia (Iglesia de Santa Eulalia). Kur anksčiau būta arabų muilo fabriko, XIV a. pastatyta erdvi gotikinė bazilika.Maurų laikus mena mediniai grindiniai ir arabų pirtys, dabar nebeveikiančios. Maljorkos muziejus (Museo de Malloca) įsikūęs XV-XVI a. pastatuose. Jame yra trys skyriai: Musulmoniškų archeologijos radinių, Maljorkos dailės ir Etnologijos. Buvę maurų rūmai perstatyti į Almudenos rūmus (Palacio de Almudaina), dabar muziujus. senamiestyje išliko dvi pilys. Belverio pilis, iškilusi 137 m virš jūros, stovi 600 metų. Buvusioje Maljorkos karalių pilyje (Paulacio Real de Mallorca) būta ir kareivinių ir kalėjimo. Dabar įsikūręs istorijos muziejus.

Balearų salose daug švenčių. Sausio 16-17 d. Maljorkos ir Menorkos salose švenčiamas Šv.Antanas- dega laužai, per naktį netyla muzika. Vasario mėn. visose salose vyksta užgavėnių karnavalai. kovo ar balandžio mėn.- Vėlykų savaitė (Semana Santa), lydima bažnytinių procesijų, gatvės misterijų. Gegužės videryje- krikščionių pergalės prieš musulmonus šventė. Birželio 23-25 d., per Jonines, dega laužai, vyksta riterių turnyrai, korida. Liepos 15-16 d.- mergelės Karmen, jūrininų globėjos šventė. Šventinami laivai, vyksta vandens sporto varžybos. Rupjūčio mėn.- meno ir muzikos festivaliai. Nuo rugsėjo- rudens, derliaus nuėmimo šventė, gruodžio mėn- kalėdų mugė.

Balearų virtuvė garsėja ispanų, katalonų taip pat vien salose gaminamais patiekalais. Kaip ir kitose karštose Ispanijos srityse, čia mėgstama šalta sriuba gaspačo (gazpacho), dažnai vadinama skystomis salotomis. Į vandens ir aliejaus mišinį supilamos prinokusių pomidorų, česnakų, agurkų, paprikos sultys, vynuogių acto. Gaspačo sriuba patiekiama atšaldyta, su skrebučiais. Labai mėgstama kiauliena, kepta paukštiena, vėžiagyviai, žuvis. Populiarūs tapu barai. Tapa- tai kelių kasnelių užkandėlė, prie vyno, alaus. Prie tapos patiekiami nedideli duonos gabalėliai, kepti su česnakais, sutepti tomatų tyre.