Istorija

Pirmieji gyventojai Maljorkoje įsikūrė prieš 7000 metų. Prieš 5 000 metų salos gyventojai jau pradėjo statytis pirmuosius būstus. Tai buvo taikūs, žemdirbyste ir gyvulininkyste besiverčiantys žmonės.

Apie 1200 m. pr. Kr. situacija pasikeitė. Svarbią Viduržemio jūroje salą norėjo valdyti daug kas. Maljorkoje susiformavo karingos bendruomenės. Visi vyrai buvo gerai įvaldę akmeninius ginklus, mokėjo svaidyti akmenis. Dažnai akmenimis nuskandindavo priešininkų laivus. Maljorkiečiai atsilaikė iki 123 m. pr. Kr. Tačiau šiais metais salą užkariavo romėnai. Iš Romos į salą atsikraustė gyventi trys tūkstančiai žmonių. Po Romos imperijos žlugimo sala kas šimtą metų vis pereidavo į kitas rankas. Užkariautojai keitė vieni kitus. Savo civilizacijų pėdsakus čia paliko žymiausios antikos tautos: finikiečiai, graikai, romėnai, bizantiečiai, arabai. Pastarieji atvežė į salą daug įvairių naujų augalų, pastatė daug naujų gyvenviečių, išmokė vietinius naujų žemės apdirbimo būdų, tačiau arabai garsėjo ir piratavimu. Strategiškai geroje Viduržemio jūros vietoje esančią salą pamėgo Viduržemio jūros piratai. Tai net atsiliepė salos architektūrai, papročiams, kultūrai.

1229 m. pavargęs nuo piratų antpuolių Katalonijos karalius Aragonas Chaime I po tris mėnesius trukusių kovų išvarė arabus ir salą prijungė prie savo valdų. Buvusioje arabų sostinės vietoje išaugo dabartinė sostinė Palma de Maljorka. Mečetes pakeitė katalonų bažnyčios.

Nepriklausoma Maljorkos karalystė gyvavo nuo 1262 m. iki 1349 m. Nors Maljorka buvo prijungta prie Ispanijos, tačiau tikrieji šeimininkai dar ilgai buvo piratai.

XVI a. buvo išrasta nauja apsauga nuo priešų – pakrantėje buvo pastatyta daug bokštų, iš kurių kylantys dūmai pranešdavo apie artėjantį pavojų. Toks įspėjimo būdas buvo naudojamas iki XIX a. Piratų galutinai atsikratyta tik 1830 m., kai prancūzai užėmė Alžyro sostinę. Nuo šių metų Maljorkoje įsivyravo ramybė. Iš žemyno į salą pradėjo reguliariai plaukioti laivai, atvykdavo keliautojai, romantikai, nuotykių ieškotojai, rašytojai, dailininkai. Visi jie šioje atokioje saloje ieškojo įkvėpimo.

Kai Ispanijoje vyko pilietinis karas, Maljorka nelabai nukentėjo, tačiau turizmo vystymasis sustojo. Laivai iš žemyno į salą vėl pradėjo plaukioti tik po 1950 m. Atsirado susisiekimas oro transportu. Pradėti statyti turistiniai kompleksai. 1983 m. sala įgavo autonominio krašto statusą. Jei anksčiau tai buvo žemdirbių kraštas, tai dabar 80 procentų salos gyventojų dirba turizmo srityje.